Mano pirmas kartas 17 metų su mergina

Pirmoji mano sueitis su mergina įvyko prieš keletą metų – man tuo metu buvo septyniolika. Tai buvo gera mano draugė, su kuria lankėme tą pačią mokyklą bei dažnai susitikdavome ne tik joje, bet ir paprasčiausiuose draugų susibūrimuose. Galbūt skambės keistai, bet jautėme savitą chemiją bendraudami vienas su kitu – turėjome išskirtinai ironija bei sarkazmu paremtus humoro jausmus, mėgome gilias diskusijas. Tiesiog – mūsų charakteriai derėjo puikiai.

Tą vakarą vyko vakarėlis vieno iš mano geriausių draugų namuose. Viskas prasidėjo ramiai, tiesą sakant net nepastebėjau, jog kitame patalpos gale merginų ratelyje yra ir ji. Ir visgi, į galvą pūstelėjus alkoholio poveikiu bei nusprendus gautą pozityvią energiją išlieti šokių aikštelėje jau po akimirkos susidūriau su ja. Daili raudona suknelė, juodos timpos, palaidi geltoni plaukai… Ji atrodė tiesiog fantastiškai. Vos pamatę vienas kitą draugiškai puolėme vienas kitam į glėbį bei be perstojo juokdamiesi prašokome kiek daugiau nei valandą, kol galiausiai palikę visas jėgas užnugaryje išėjome laukan.

Nesinorėjo stovėti vietoje, tad nusprendėme pasivaikščioti. Nusileidome laiptais žemyn bei ramiai besišnekučiuodami ėjome siauru takeliu, kol po akimirkos žvilgsniams susitikus mūsų lūpos jau saldžiai lietėsi. Nejučiomis nuėjome kiek šalimais, kur buvo nusileidimas į daugiabučio rūsį, kur įėję pro neužrakintas duris atsirėmėme į ledinę sietą bei aižėme vienas kitą. Jausmas buvo… Tiesą sakant sudėtinga jį atpasakoti, kadangi tai buvo tiesiog fantastiška. Kažkas nepamirštamo. Rankos slinko tai aukštyn, tai žemyn, kol galiausiai nusimetę keletą esminių drabužių patyrėme keletą tikrosios aistros minučių. Nesigilinant į detales – jau po keleto minučių šypsodamiesi bei susieti susikibusių delnų ėjome atgal. Ir nors neretai pirmojo karto istorijos baigiasi greitu išsiskyrimu bei tuo, jog su kitu žmogumi sieja tik šis nuotykis ir niekas daugiau – mūsų atveju taip nenutiko. Su ta mergina esame pora iki pat dabar – jau metus laiko gyvename kartu. Ir tiesą sakant neįsivaizduoju savo kasdienybės be jos – būtent dėl to šis prisiminimas man yra ypač svarbus.