Pirmas kartas kai buvau 16 metų

Pirmasis mano kartas ir pirmoji tikra meilė. Visa tai įvyko pakankamai anksti – man tuo metu buvo vos 16 metų. Buvau pakankamai tuštutė mergina, mokslai man per ne lyg nerūpėjo, o išvaizda bei draugai buvo tai, dėl ko kasdien iš esmės ir gyvenau. Ir visgi, viskas bėgant laikui pasikeitė, dėl ko apie tuštumą ir galiu kalbėti būtent būtuoju laiku. Ir už tai turėčiau dėkoti būtent savo pirmajam vaikinui.

Tai buvo dviem metais vyresnis vaikinukas – jis mokėsi toje pačioje mokykloje, buvo dvyliktokas. Nebuvo jis nei įspūdingai dailus, nei sportiškas – vidutinio sudėjimo rudaplaukis. Nors vėlgi, išvaizda skųstis tikrai negalėjo – jei būtų įdėjęs nors kiek papildomų pastangų būtų buvęs tikras gražuoliukas. Bet žavėjo jis visgi kitu savo atributu – protu. Visi žinojo jį kaip išskirtinių gabumų vaikiną, be didesnių pastangų galintį puikiai pasirodyti bet kur. Ir nors ilgą laiką į tokius „protinguolius“ žvelgdavau skeptiškai, viskas pasikeitė vieno vakarėlio metu, kai patalpos kampe gurkšnojantį alų su draugais išvydau ir jį. Per ne lyg į jį nekreipiau dėmesio, bet po kelių dešimčių minučių jis prisėdo prie manęs. Pradėjome kalbėtis. Ir iš kart pajutau savo viduje gaivaus oro gūsį. Žavus žemas vyriškas balsas bei puikiai atrinkti žodžiai vos per dešimty minučių padarė neišdildomą įspūdį. Dėl to jo pakviesta iš kart sutikau eiti pašokti, o dar po keleto valandų atsidūrėme ir nedideliame kambaryje antrame aukšte, kurioje šnekėjomės.. Apie viską. Žavėjomės vienas kitu. O po to žavėjomės vienas kitu ir fiziškai…

Viskas vakarėliu tikrai nesibaigė. Pradėjome susitikinėti. Pradėjau imti iš jo savotišką pavyzdį asmeninio tobulėjimo aspektu. O jis mokėsi kartkartėmis kiek labiau atsipalaiduoti bei atsikratyti jį kiek varžiusių dalykų. Buvome tobulas vienas kito papildymas! Ko gero būtent dėl to mūsų draugystė taip ir neiširo – esame susituokę jau penkerius metus bei auginame mažą dviejų metų dukrytę!